BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas



padraikos

2011-12-11

reakcijos

Posted by proz in dnr

-Apsikirpai… kokį pusmetrį, - univiere.

-Kur kasos? - klausia kolegė mokykloje.

-Matei, nusikirpau, - aš neiškentus.
-O, tikrai? Nepastebėjau.
(La Boheme, kur vynas baisiai brangus ir ne baisiai skanus)

Nusišniojau plaukus, o su jais ir lapkritį. Nesninga (nei miego, nei sniego, kaip kažkada sakė VS, kai universitete dar leisdavom pertraukas drauge), belieka gelbėtis itališku ritualu nueiti kur nors vienai išgerti kavos, stebėti žmones, kitapus lango žingniuojančius piliovke, perversti kultūrlaikraštį.

-Norėčiau atsiskaityti už cappuccino.
-Duodat šimtą… Tai įmušiu dvidešimt cappuccino į priekį.

Pirma pamečiau laikrodį, o paskui ir laiko nuovoką. Kartais atsibundu, kai būna dar tamsu, bet dažniau, kai būna jau tamsu. Užsistačiau nebe du, o tris žadintuvus, kad nebepramiegočiau psichologės. Devintą ryto, jėzau. Bet ana gudra specialistė. -Labai čia pas jus viskas ambivalentiška, - sako. Well isn’t it the synonym of life?

Gavau laišką iš miesto K. Rašytą mašinėle. Laišką eilėraštį. Nuo mergaitės, su kuria, rodos, pažįstamos ne savaitėm, bet metais.

Ketinau išvažiuoti prie jūros, buvau ten laukiama, bet vietoj to išplaukiau po Vilniaus barus.

Kai grupiokės nesiliauja kalbėti apie paradigmas, epistemas, prolepses, analepses, paralipses ir paralepses, galvoju kam visa tai? ir į savo juodą moleskine’ą, šalia egzaminų datų, visokeriopų deadline’ų ir kitų atliktinių darbų, kartais imu rašyti lyrinius nukrypimus. Pavyzdžiui,

Įsivaizduoju švelnias, vėsias moters rankas, glostančias mano tvinksinčius, skaudančius smilkinius. Smilkinius, įkaitusius iki žarijų, lyg smilkstanti cigaretė. Ją, juos vėsinančias drėgnas lūpas. Liežuvio galiuką, sekantį pulsuojančia smilkinio vena.

Tąsyk labai skaudėjo galvą. Norėjau užtvoti didesnei auditorijos daliai. Gerai, kad yra ir normalių (ar tiksliau nenormalių) grupiokių, kurios vėluoja, daro darbus paskutinėm minutėm, neturi nei magistrinio temos, nei vadovo, ir kartais ateina į paskaitas pachmielingos. Ir pritaria mūsų su O. burtažodžiui KAIP NORS, kuris visai neveikia pirmosioms. Su anom kartais jaučiuosi taip.

Smilkiniuose kaip kraujas tvinkčioja: išvažiuoti išvažiuoti išvažiuoti. Rangosi kaip kaspinuotis po mano kūną. Na ir kas, kad nuo savęs nepabėgsi. Bet jei negali pakeisti laiko, gali keisti bent erdvę. Per daug aš  į s i g ė r u s  į šituos daiktus, sienas, vartelius, takelius, šaligatvius, stoteles, bažnyčių fasadus, parduotuves, žmones. Vis temsta ir temsta. Išaušta ir užaušta.

Patiko (7)

Rodyk draugams



1 komentaras to ' reakcijos '

Subscribe to comments with RSS or TrackBack to ' reakcijos '.

  1.    momo said,

    on Gruodis 22nd, 2011 at 19:35

    “mano žingsnį išmoko takas/ mano knygos nuo žvilgsnio blėsta”.

    O vis dėlto aš pavydžiu tau Vilniaus ir visada pavydėjau. Tokio savo, koks mano jis niekada nebus, žinai. Tokio įsigėrusio į viską. Senamiesčio, pakų parkelių, barų.

Leave a reply

  • Monthly

  • ką dar veikiu

  • Savi kiti

  • Meta

    • Subscribe to RSS feed
    • The latest comments to all posts in RSS
    • Subscribe to Atom feed
    • Powered by WordPress; state-of-the-art semantic personal publishing platform.
    • Firefox - Rediscover the web