BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas



padraikos

2011-05-12

kai pražįsta migdolas

Posted by proz in dnr

Niekingas pavasaris. Išdavikiškai žydi visa, kas tik gali žydėti. Parsirandu namo kažkada naktį (švenčiau XVIII amžių. Nuostabus amžius! Kad įsivažiavau aš apie prancūzų kalbą, kuri tuo metu klestėjo Europoj, tik kai dėstytojas jau pakreipė kalbą atgal link italų biškį susimaliau ties Cesarotti. O režisierius, kuriam eilinį kartą pradėjus aiškint “eik iš facebooko”, guodžiaus, kad nieko, oi nieko nemoku, man egzamino išvakarių krizė, ir man jau nebepadės jo GERAS ŽODIS ir PAGUODA (-lauki paguodos? PAGUODA), beveik net supyko, kai kitądien pasakiau, kad gavau 9. Sako: tai tu turbūt taip ir su bakalauriniu, du turi parašius, tik niekaip negali apsispręst kurį atiduot. Et, gerai būtų. Beje, “Maskvos - Petuškų” premjera birželio 10-ą, VU, kas nori pamatyti tobulą alkoholinį veikalą scenoje arba raudančią, kvatojančią, šokančią ir rusiškai (!) dainuojančią (!) Proz su balta suknele - maloniai kviečiu pasižymėti kalendoriuje. O birželio 11-ą Ryanaire’as mane trumpam išsineš į amžinąjį miestą, ak). Taigi, grįžtu naktį (aš dabar iš viso beveik tik naktim gyvenu, einu miegoti šeštą ryto, keliuosi trečią), o ant stalo migdolai pamerkti. Kaip iš to poros metų senumo eilėraščio, į kurį sutraukiau ligoninės kronikas: paskutinis vaizdas prieš atmerkiant akis - žydintis mūsų sodo migdolas. Tiesa sakant, niekas tiksliai nežino, ar ten tikrai migdolas, bet vadina taip iš seno įpročio. Tą augalą seneliai kadų kadais parsivežė berods iš Krymo. Aš dar vaikystėj labai laukdavau, kol jis pražys, nes tie ružavi (nū ružava taigi mėgstamiausia visų mergaičių spalva) žiedai man buvo patys gražiausi visame sode. Tik pernai, tik pernai praleidau migdolo žydėjimą, pernai man žydėjo magnolijos, mimozos, rododendrai. Ir tai buvo, ko gero, gražiausia mano nugyventa gegužė.

Gegužę ir mūsų sodas beveik prilygsta Italijai. Tačiau paprastai gegužės pažymėtos vienos ar kitos netekties ženklu. Ir į TOKĮ mėnesį jie sukiša visus svarbiausius akademinius atsiskaitymus. Arba čia specialiai sabotažas tokiems kaip aš, arba sistemos klaida. Grupiokės tik grįžusios iš vieno egzo jau panikuoja dėl kito, kad vajėzaumarija, dėstytojas gal būsią nesusiuntė visu skaidrių! Aš tai išėjau švęsti XVIII amžiaus, ir kaip švenčiau dvi dienas, taip trečią užsiėmiau prokrastinacija. Ranka nekyla to folderio su XX amžiaus italų literatūra atsidaryt, nors gi toks įdomus dalykas. Taip taip, aš beviltiška, man labai gaila rytdienos Ramunės, ji tikrai manęs nekęs.

Ir vis dėlto gyvenimas tęsiasi, dvidešimt trečius metus sode pražysta migdolas, bet aš kaip nesuaugu taip nesuaugu, tik dar labiau paauglėju. Skaičiukus keičia skaičiukai - pase, duombazėj, kalendoriuje - bet jie tik ir lieka skaičiukais, tuščiais įvalkalėliais, kuriuose mano sapnai, besiskleidžiantys ar nuo pirštų slystantys žiedai, eilėraščiai ir mylimieji.

Patiko (2)

Rodyk draugams



komentarai (3) to ' kai pražįsta migdolas '

Subscribe to comments with RSS or TrackBack to ' kai pražįsta migdolas '.

  1.    alkoholikairnieksai said,

    on Gegužė 12th, 2011 at 11:25

    rytdienos Ramunė :) aš tai planuoju parašyti popierinį laišką, kurio pradžia būtų “Dear future me”.
    o kas per spektaklis? vaidinsi spektaklyje? ir dar Tokiam?? būtinai būtinai ateisiu!

  2.    davusi viltį said,

    on Gegužė 12th, 2011 at 11:37

    mes mokykloj per etiką kiekvienais metais rašydavom laiškus sau, po to 12oj kl juos atgavom, buvo įdomu skaityti.

    Dainuojančią Ramunę visai norėčiau išgirsti, man kaip tik birželio 10 paskutinis egzas, atostogų pradžiai neblogas pasiūlymas pasikultūrint ;)

  3.    proz said,

    on Gegužė 15th, 2011 at 03:49

    ta anos rytdienos Ramunė šitos, kur rašė, kaip ir tikėjausi, labai nekentė. bet porytdienos Ramunei buvo px, nes kažkaip sugebėjo ištraukt tokį klausimą, kad mokiusius, ko gero, mažiausiai iš visos grupės, gavo 10. :)

    tai jo… vaidinsiu. repetuojam ir repetuojam. nu čia labai mėgėjiškai viskas, bet bet bet. man beprotiškai patinka kūrinys, patinka, ką mūsų režisierius iš jo padarė, ir dar patinka perlaužinėt savo kompleksus vaidybos procese. o geriausia, aišku, būna porepeticinis alus su teatro chebra ir bendri vakarėliai :))

    Dovile, užsuk, lauksim :) visų lauksim, nors baisu tai labai. jaučiu, bus baisiau nei bakalaurinį gintis :D

Leave a reply

  • Monthly

  • ką dar veikiu

  • Savi kiti

  • Meta

    • Subscribe to RSS feed
    • The latest comments to all posts in RSS
    • Subscribe to Atom feed
    • Powered by WordPress; state-of-the-art semantic personal publishing platform.
    • Firefox - Rediscover the web