BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas



padraikos

2009-09-22

“Mūsų seminaruose beletristikos nebus”*

Posted by proz in la vita

Parsitįsiau šiandien savo filologišką, kokių penkių kilogramų svorio kuprinę (skaitiniai savaitėlei), paskaičiavau, kad vien laisvajam šį semestrą turiu perskaityti ~2880 puslapių grožinės literatūros (keletas knygų kadaise skaityta, bet jau išblukę iš atminties) ir nieko kito nebeliko tik užsirašyti į greitojo skaitymo kursus (sic!). Ten šįvakar ir einu. Liepė atsinešti kelias 200-500 puslapių storumo knygas (tai mes per tas tris valandas jas juk ir perskaitysim, ar ne?). O paskui, kaip sakė I., beliks tik įsigyti kempinėlę pirštams drėkinti vartant puslapius.

*tai grožinės literatūros, sakote, nesinešti?

O jei jau prakalbom apie knygas, tai šiandien vienoje, pasiimtoj iš bibliotekos, radau rinkėjo pažymėjimą. Ir dar kieno - ogi Daivos Čepauskaitės! Bet, deja, pasirodė, kad ne TOS. Ir vis dėlto, nenuėjo mergina europarlamentarų rinkt, Fowlesą užsiskaitė.

Rodyk draugams

2009-09-17

kaip proz su zvezdom gėrė

Posted by proz in la vita

Ir kur aš vakar tik nebuvau! (ir šen nebuvau, ir ten nebuvau, bet čia ne tas atvejis) O gal reiktų sakinį formuluoti - ir su kuo aš vakar tik negėriau, na, bent po vienu pavėsinės stogu ar tose išdailintose menėse.

“Kiek daug ponų, kokie visi gražūs” - lenda į galvą Biliūnas tik atvykus. Ir kur mano balinė suknelė?! Ta proga pagriebiam pirmą vyno taurę. Fone griežia styginis kvartetas (kurį vėliau pakeis Smoriginai, Vyšniauskai ir Mino - muzikos kokybė adekvati svečių išgerto alkoholio kiekiui), į sceną žengia Larisa Kalpokaitė ir kalbą sako jo ekscelencija Algirdas Mykolas. Man labai patiko renginio koncepcija. Penkiolika minučių kalbų, o dabar visi eikit valgyt ir gert, kažkaip taip Tomkus ir pasakė. Turėčiau pažymėti, kad išalkus elito minia prie bliūdų stumdosi kultūringiau. Sėmiau mišrainę iškart po Kauno mero ir to kito, Buškevičiaus, rodos, kur ant gėjų varo (susilaikysiu nepakomentavus, nes būtų nelabai cenzūriška). Tai gal dar vyno, šampano, brendžio negeriu, tai gal dar pasivaikščiokim po šitą gražią aplinką, kur viskas tiesiog blizga, taip gražu, kad net negražu. Fontanai, ble, gulbės ir kitos nesąmonės.

Po kelių vyno taurių man visuomet užeina toks noras prabilti itališkai, kad vos nepriėjau prie šalia stovinčio Mino (Lei parla in italiano? Anch’io!), bet tada jis nuėjo dainuoti (dėl meilės mirt galiu… akys nemeluoja… Jėzau Kristau.)

Vakar parvažiavus ten tuo samdytu autobusu kažikelintą valandą (tikrai nepamenu kada, bet įtariu, kad tai nebuvo pirmasis reisas), šiandien į paskaitas keltis, savaime suprantama, net nebandžiau. O nei sąžinė, nei šeima negraužia, nes maniškiai, kaip ir visi normalūs tėvai, supranta, kaip pravartu jaunimui megzti pažintis ir sušmėkščiojus galiniuose “Žmonių” puslapiuose galiausiai išlįsti ant viršelio (laukiu nesulaukiu!). Tiesa pažinčių iš esmės taip ir neužmezgiau. Visai nesuprantu, kodėl negalėjau tarkim prieiti prie Kirkilo ir sakyti: Laba diena! Prisimenat mane? Viena iš šimto kažkiek geriausių abiturienčių, kartu fotografavomės, šratinuką davėt, jūs ten mums sakėt, kad esam visuomenės šviesuliai, ar kažkaip panašiai. Pamenu, tą sykį ant scenos pirmą kartą išvydau vieną mylimiausių grupiokių L. O sumuštiniai tai greit baigės, ir protingiausi abiturientai ne taip kultūringai stumdėsi, visai ne taip, kaip vakar, kur šakarniausių patiekalų bliūdai mistiškai netuštėjo. Galėjau prieiti prie Mazuronio ir pritarti, kad tvarka tikrai bus, ar pasakyti Graužinienei, kad šįvakar netikėtai gražiai atrodo, arba pagirti tuos simpatiškus aktorius, arba pasakyti Rumšui, net nežinau ką pasakyti, bet jis šiaip gražus vyras. Tai ne, kur tau, tik pašnekėjau su savo kursinio herojum (o vyno taurių jau aiškiai buvo per daug), įpareigojo mane atsiųsti savo darbą ir net apie recenziją kažką teigiamo pasakė. Na, bent PP laureatas, vis arčiau zvezdų. Kitą kartą jau žinosiu kaip elgtis, ir balinę suknelę gal įsigysiu, tik ak kas gi pakvies mane kitą kartą į tokį tūsą! Nagi, kas pakvies?!

Rodyk draugams

2009-09-16

naktiniai burbesiai (o kad taip burbono…)

Posted by proz in dnr

Po velnių! Jūs kaip vaiduokliai šlaistotės aplink mano visajungiantį fakultetą, sukatės lyg multikuos žvaigždutės aplink galvą, susukat man galvą, nusukat man galvą. Šmėklos, vaiduokliai, drugeliai, kadaise lindėję pilve. Pusiau paskendę rudeniniam rūke, tarp pilkų, svetimų veidų, užprogramuotų figūrų, lendančių kaip tarakonai iš visų fakulteto, kuriame turėtume išmokti kalbėti, bet tik plepam ir plepam ir plepam, pakampių. Kartais, atrodo, nebeištversiu net to kasdienio stovėjimo prie šviesoforo ir tų kelių šimtų metrų bendro ėjimo su mokslo ištroškusių jaunuolių minia. Nors apsisuk ir į kitą pusę. Tik kur? Vegetuojančian Suokalbin ar Mindaugo arkų briaunom į kitą upės krantą?

Tiek daug žmonių, ir nė vieno žmogaus. Lyg amžiais po stiklo gaubtu, ane, Sylvia? Ir kaip ten su tom dujinėm?

O iš Sienos skrieja atvirlaiškiai. Ten, susėdusios Piazza del Campo, kasvakar juokiasi mylimiausios mergaitės. Palaikykit, prašom, pora savaičių kumštelius, niekas manęs čia nebelaiko.

Vėl tik jūs ir . Jokių mes. Kitaip gal niekada ir nebuvo.

Rodyk draugams

2009-09-07

Con il crepuscolo che scende*

Posted by proz in buitinis lyrizmas

Užuodžiu rudenį. Rytinis rūkas, pakeliui į paskaitas, neblėstantis tabako dvelksmas tarp smiliaus ir didžiojo, kažkieno deginamų lapų dūmai, lietaus kvapas, vystančios gladiolės, pilni troleibusai, prieblanda, šaltis.

Kai tą penktadienį nusprendžiau, kad jau laikas namo, buvo pusė keturių. Tuščios, tamsos prisisiurbusios Vilniaus gatvės. Taip ir nesutikau pakeliui nė vieno žmogaus, tai ir nebuvo iš ko nusitrešti cigaretės, ką aš paprastai mėgstu padaryti grįždama namo. Bet vis dar visuomet ne vietoje ir ne laiku sutinku tuos, kuriuos pamačius dilgteli. Dinkite iš mano galvos, minčių ir sapnų. Būkite malonūs neatsirasti prie gretimų staliukų. Prisimenu to vakaro pokalbių nuotrupas, prisimenu jos plaukų kvapą, galvoju, kad aš durna, bet oh the hell, who cares. Penktadieniai yra mano paralelinis pasaulis, už juo susimoku kantriais, nuovargio prisisunkusiais darbadieniais ir nemiga pasaldintomis naktimis prieš juos.

O sapnai kartais suveda su pernelyg gražiais žmonėmis, kad rytais norėtum atmerkti akis.


Ianva - Piazza dei Cinquecento

Čia dainuoja apie lietingą, melancholišką lapkričio sekmadienį, kaip *krenta prieblanda, norą pabėgti ir baimę mirti, sušildantį vyną ir Dies Irae. Gražiai dainuoja, gal kada nors išversiu. Totali rudens daina. Ačiū m.r., kad kažkada parodė Ianva (o tai reiškia senovinį Genujos, beveik svajonių miesto, pavadinimą).

Rodyk draugams

2009-09-02

labas vakaras, rugsėji

Posted by proz in la vita

Rugsėjo antrą į univierą eiti (jei jau eiti) reikia klaikiai skaudančia galva ir pachmielingai išsiblaškius. Šnekėti su bet kuo apie bet ką bet visuomet ne į temą. Atkreipti į save dėmesį jau pirmą paskaitą, nes kas čia per muzika groja? Juoktis, juoktis, kol auditorijai suklusus nesuvokti, kad muzika tai kažkodėl sklinda iš nuosavos tašės. Galvoti, pf, aš gi tokių nesąmonių tikrai neklausau, o paskui pasvarstyti, kaip ble, tas radijas čia įsijungė… Žmonių tirštam fakultete pajusti agorafobiją ir mizantropiją, kikenti ir šaipytis iš žiopliukų, būriais besiblaškančių ir auditorijų labirinte pasiklydusių pirmakursių. O kai tavęs paklaus, kur kokia nors šimtas septyniolikta, susimėtyti ir su Dž. pareikšti, kad mes po vasaros nebeprisimenam. Nužiūrinėti keletą dailių berniukų ir mergaičių. Sužinoti apie Žvaigždžių karus tarp Greimo centro ir literatūros katedros profesorių ir apie tai, kad pas dėstytoją S. daug kas eina rašyti bakalaurinių vien todėl, kad jis netyčia netaptų jų recenzentu. Su nostalgija padūsauti apie dėstytojo S. paskaitas ir pasimėtyti komplimentais. Susipažinti su kitu dėstytoju, kuris per pertraukas traukia pypkutę ir netikėtai pasako “žymi pavardė. ne giminės?” Jei tas turtingas žymus dėdė būtų MANO dėdė, aš labai džiaugčiausi.

Na, ir dar būtinai parašyti blogą bendratimis.

Rodyk draugams

  • Monthly

  • ką dar veikiu

  • Savi kiti

  • Meta

    • Subscribe to RSS feed
    • The latest comments to all posts in RSS
    • Subscribe to Atom feed
    • Powered by WordPress; state-of-the-art semantic personal publishing platform.
    • Firefox - Rediscover the web