BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas



padraikos

2011-09-09

rugsėjo

Rugsėjį po kojom pradeda žiojėti pirmosios bedugnės - balose atsispindi dangus ir kartais atrodo, prasmegsi dangop, negi šitaip paprasta ten pakliūti? Pakeliui į universitetą, tik jau gerokai pasikeitusį, ne tik perdažytom, rekonstruotom ir pervadintom auditorijom, bet ir perstatytais žmonėmis, man į ausis vėl rėkauja Amanda Palmer.

It’s cold outside
I hate the seasons here

I suffer mornings most of all
I feel so powerless and small

Šaltis kaip rūkas pamažu įsiskverbia į miestą ir aplimpa kiekvieną jo centimetrą. Rugsėjo pirmąją miestas kaip pabudintas šuo suurzgia ir ima būdrauti. Į gatves pasipila automobiliai, į troleibusus studentai, į centrą kostiumuoti klerkai, į barus pavargusi ir krepšinio išalkusi darbo liaudis. Miestas vėl savas man tampa tik naktį ir tik po kokių trijų bokalų alaus.

Turiu nuostabią knygelę, Moleskiną, kur šalia paskaitų tvarkaraščių ir deadline’ų datų kartais įsiterpia eilėraščiai, idėjos ilgesniems tekstams ar nugirstos kieno nors citatos. (Aš kartais pagalvoju, kad jeigu ją pamesčiau, radėjas galėtų susidaryti labai įdomų mano asmenybės portretą.) Padovanojo man knygelę vienas tų, kuriuos anksčiau ar vėliau galiausiai tenka vadinti dviejų raidžių deriniu - ex. Lyg Mr., lyg Dr., formalus statuso įvardijimas. Raidės ir garsai turi polinkį į transformaciją. Čia kaip koks ketvirtas Niutono dėsnis: visi tu galiausiai virsta ex. Dvi raidės į dvi raides. Viskas logiška ir nuoseklu, elementari fizika ir metafizika, chemija ir alchemija.

Jis visada mėgo kokybiškus daiktus. Po paskutinio susitikimo mes nebesikalbam ir jis neatsakinėja į mano žinutes. Užtat iš Prahos parsivežtame Moleskine pilna užrašų, kurie dažnai taip į nieką ir neišsiplėtoja, lieka tik pradžios, milijonai pradžių, vidurių ar pabaigų, niekaip nesulimpančių į vieną kūną. o kiek jau išsprūdusių susiūtų tekstų, kurie lyg frankenšteinai iki šiol bastosi nežinia kur ir veikia nežinia ką.

Pavasarį balos džiugina. Moleskinas saugo įrašą Kovo 10 dienos puslapy:

Žengiu grindiniu ir staiga pajuntu keistą, pažįstamą kvapą. Jei tai būtų garsas, sakyčiau - suklūstu. Kelis kartus stipriau šnervėmis įkvepiu orą ir suprantu - šis šlapias, balų pilnas, purvinas grindinys kvepia dumblu, tokiu dumblu, koks būna tik prie vandens. Viešpatie, kaip gražu - eiti katedros aikšte ir užuosti jūrą.

Rudenį tai, kas pavasarį džiugina, kelia liūdesį. Viskas juda priešinga kryptimi, daugėja tamsos, pilko dangaus, niūrumo ir iki kaulų pro visus megztinius, vilnones kojines ir radiatorius prasiveržiančio šalčio. Rugsėjis man primena nelemtus dalykus. Gatves, kurias teko išbraukti iš savo nusibraižyto Vilniaus žemėlapio. Rudenį aš itin intensyviai lankau ryanair ir wizzair puslapius nepaisant to, kad sąskaitoje paskutinį sykį išsiimant pinigų buvo 79 centai.

Rugsėjis. Viskas beveik taip pat, net krepšinis, ir tas šitaip atgyja ir bruzda aikštėse, skveruose, pagarsina gatves tik rugsėjais. Gerai prisimenu, kaip prieš metus lietuviai įveikė Argentiną. Ir ne dėl to, kad krepšininkai puikiai sužaidė. Galbūt todėl krepšinio ir nebežiūriu.

“Viskas keičiasi.” “Niekas nesikeičia.” Turbūt tai reiškia tą patį. - jau rašiau šiame blog’e vieną sykį. Turbūt taip ir yra. Kaip yra.

Patiko (3)

Rodyk draugams



komentarai (2) to ' rugsėjo '

Subscribe to comments with RSS or TrackBack to ' rugsėjo '.

  1.    zaulia said,

    on Rugsėjis 9th, 2011 at 09:19

    Balose atsispindi dangus…

    ir moleskinės, mano mylimos knygelės. Piešimui ir mokslinėms mintims, pas mane.

  2.    gaivapaprastoji said,

    on Rugsėjis 16th, 2011 at 14:42

    Kartais tai tik buna vienintele paguoda - kad viskas vis tiek kazkada pasikeis…arba, kad vis tiek , niekas nesikeicia

Leave a reply

  • Monthly

  • ką dar veikiu

  • Savi kiti

  • Meta

    • Subscribe to RSS feed
    • The latest comments to all posts in RSS
    • Subscribe to Atom feed
    • Powered by WordPress; state-of-the-art semantic personal publishing platform.
    • Firefox - Rediscover the web