BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas



padraikos

2011-11-24

lapkritis

Posted by proz in užtemimai

-Valgot?
-Kartais.
-Vimdo?
-Ne.
-Tai kodėl nevalgot?
-Nes nesivalgo.
-Dažnai verkiat?
-Ne.
-O galit verkt?
-Nelabai.
-Miegat?
-Kartais.

ir t.t.

Čiupinėja mano akių vokus.

-Kaip čia kieta, - sako. - Neturėjot galvos traumos?
-Ne…

O gal tikrai turėjau? Labai daug ką paaiškintų.

Vitaminas D, nes atseit kai saulės trūksta padeda. Magnis, nes širdies permušimai. Cypralex. Prieš miegą pora valerijono tablečių. Jums gal atrodo juokinga, bet žinokit, padeda. (Na taip, kai išgeriu trečdalį pakelio, tai visai veikia, - replikuoju mintyse.) Na ir išrašysiu jums benzodiazepinų, kritiniams atvejams. Bet nepiktnaudžiaukit. Vien vaistais negyvensit. Išbandykit kokį pilates. Apie čiakras aš jums jau nekalbėsiu…

Taip, be abejo, aš manau, man paprasčiausiai reikėtų išsivalyti čiakras.

Vis svarstau, kas geriau - panikos priepuoliai kas antrą dieną, ar sena gera draugė depresija? Panika ir jausmas, kad miršti ar eini iš proto, vargina, bet depresija paverčia tave nejautriu kitiems ir piktu padaru.

-Tu šiandien labai liūdna, - sako grupiokė. (Mano grupiokės labai geros. Bent jau kelios. Be jų aš būčiau jau seniai metus šitą kažkodėl slegiantį magistrą.) Aš tik šypteliu. Kartais juokiuosi. Tiesą sakant, daug juokiuosi ir stengiuosi juoktis. Juokas - tai esminė žmogaus reakciją į mirties baimę. (Umberto Eco) Tai universaliausia žmonijos kalba.

Va taip mes ir gyvenam. Ir vis dėlto gyvenam.

Ir tikiu, kad gal net bus geriau. Tik reikia išbūti. O išbūnama, ištveriama ir išgyvenama yra viskas.

Kai šiandien per Sverdiolo seminarą kalba pasisuko apie narkozę, prisiminiau savąją. Nieko nėra, nieko nejauti, visiška tuštuma. Jokios neteisybės, jokio skausmo. Gal tokia yra ir mirtis. Gal ne taip ir baisu.

Patiko (2)

Rodyk draugams



komentarai (3) to ' lapkritis '

Subscribe to comments with RSS or TrackBack to ' lapkritis '.

  1.    zaulia said,

    on Lapkritis 24th, 2011 at 22:55

    kai mano mama mirė, ir aš tuo nenorėjau patikėt (ten tik vaškinė lėlė, nors mačiau kaip iš lėto ji miršta), aš po to labai daug juokiaus. Visur lindau pirma, juokiaus garsiai ir nenumaldomai tol, kol man pradėjo priekaištaut.
    tada tylėjau.

  2.    zaulia said,

    on Lapkritis 24th, 2011 at 22:57

    o reikėjo gi tau pasakyt, kad laikytumeisi ir kartais šiek tiek išsiliūdėtum, ir išsijuoktum. Praeis.
    taip trūksta miego, kurio nėra.

  3.    proz said,

    on Lapkritis 24th, 2011 at 23:38

    ačiū, Zaulia :) taip, miego labai reikia. miegas ir juokas. daug galvoju paskutiniu metu apie juoką, iš visokių pusių. ir egzistenciškai, kas čia per fenomenas. ir galų gale psichologiškai jis padeda kažkaip ten kai blogai būna.

Leave a reply

  • Monthly

  • ką dar veikiu

  • Savi kiti

  • Meta

    • Subscribe to RSS feed
    • The latest comments to all posts in RSS
    • Subscribe to Atom feed
    • Powered by WordPress; state-of-the-art semantic personal publishing platform.
    • Firefox - Rediscover the web