BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas



padraikos

2012-02-24

are you such a dreamer

Posted by proz in užtemimai

Sapnavau Egiptą. Žinoma, sapniškasis egiptas, ko gero, visai nebuvo panašus į tikrą, kuriame niekada nebuvau, greičiau jau priminė kokias nors Ligūrijos arba Dalmatijos pakrantes. Ten skleidėsi balti, masyvūs magnolijų žiedai, purpurine spalva traukė rododendrai ir taikiai bangavo gili žydra jūra. Vasara! Buvo vasario vasara. Galvojau, kaip keista bus grįžti, vėl ropštis pro purvino sniego pusnis, braidyti po tirpstančio ledo balas.

Sapne dar buvo triušis, pirma atrodė toks mielas, bet paskui per naktį išaugo tris kartus, pradėjo labai aršiai ieškoti maisto ir visus puolė. Ir kandžiojosi! Ir iškart sužiaumodavo viską, ką pamatydavo, pavyzdžiui, nežinia iš kur ten atsiradusius raugintus agurkus. Gyvenom su sese keistam kambarėly, kaštoninės spalvos medinėmis grindimis, palinkusiomis į vieną pusę kokių keturiasdešimt penkių laipsnių kampu. Užtat pro langą matėsi gili žydros jūra-veidrodis ir vėjyje banguojantys oleandrai.

Prabudau nuo čaižių žadintuvo klykavimų. Kai paskutinį kartą prieš užmigdama žvilgtelėjau į laikrodį, jis rodė keliolika minučių po šešių.

Kad ir kur būtų, ligotas žmogus, pavyzdžiui, ypač širdininkas - būtinai retkarčiais nubunda trečią ryto, apimtas klaikaus siaubo, su mintimi, kad jau palieka šį pasaulį. (Josif Brodsky) Mirtingumo pojūtis naktimis kartais tampa itin jusliškai patiriamas, kaip pernelyg stipriai ir aritmiškai plakantis pulsas (ir ypač kartu su juo).

Negalėjau užmigti, iki pusės penkių rašiau recenziją (ne iš stropumo begalinio - visą vakarą (ir pora savaičių) pradykinėjau, tik vėliomis paskutinėmis naktimis, kai visi trukdžiai dingsta iš radaro ir nebėra kur dėtis, sugebu pagaliau įsijausti į tekstus. Į galvą mažyčiu guminiu plaktukėliu barbena mintis “ak, kad būčiau pradėjusi anksčiau”). Smegenys, bjaurybės, net paguldytos nenustoja sukinėti savo dantračių, verčia keltis, ką nors užsirašinėti, galiausiai, nusprendusius, kad taip, dirbti jau gana, persukinėja galvoje asmenines nesėkmes ir nuoskaudas. Pabudus, visas nemiegotas laikas spaudė smilkinius. Susigalvojau keletą priežasčių nesikelti ir pramiegoti pirmą paskaitą. Žadintuvui vėl užklykus, susigalvojau dar keletą priežasčių pramiegoti ir antrą paskaitą. Mintyse dainavo priekaištingas choras, ant apatinių laiptelių stovėjo dėstytojai, žiūrėjo į mane kaip į permatomą sieną ir giedojo nesibaigiančią semiotikos ar kitos savo metakalbos šventažodžių laviną, virš jų - grupiokės, jų žvilgsniai buvo tokie, kokius matai, kai dėstytoja (atliepianti baisiausias mokyklines patirtis) tavęs ko nors paklausia, visi atsisuka ir dėbso, kol klasėje (tai yra auditorijoje)  tyla, o mano galvoje spengia kam visa tai. Tinginė tu, Ramune, - sakė jie. Vėl užgėrei? - pridūrinėjo.

Kokią dieną prieš tai sapnavau kažkokius mistinius, itin dvasingus lyg ir krišnaitus, kurie mane vyniojo į kvapnius drėgnus audinius, vedė maudytis į baseinus, pilnais žėrinčių įvairiaspalvių akmenų, sukinėjosi aplink spalvingais sariais ir kalbėjo kažkokiom dvasingai nesuprantamom frazėm. Pirma žiūrėjau į juos susiraukusi, bet paskui pajutau tokį gerumą, kad galvoju, oho! veikia. Ir sakau, pasakykit pasakykit man ką nors, ką žinočiau, kai pabusiu. Ką paskaityti? Kokią knygą, kokią pavardę, ką nors, kas mane vestų toliau, nes jau matau, jau jaučiu, kad budinuos. Sapnas keitės, ir rodės, jog nubusdavau, kišenėje rasdavau gėlių žiedlapių, ir galvojau - va va, iš tiesų! Kažkas gali mane išvesti iš šito pajuodusio pasaulio matymo, kai viskas atrodo vieni degėsiai, pelenai ir apanglėjęs medis.

Paskui pabudau iš tikrųjų ir giliai dūsavau pakeliui į universitetą.

Rodyk draugams

  • Monthly

  • ką dar veikiu

  • Savi kiti

  • Meta

    • Subscribe to RSS feed
    • The latest comments to all posts in RSS
    • Subscribe to Atom feed
    • Powered by WordPress; state-of-the-art semantic personal publishing platform.
    • Firefox - Rediscover the web