BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas



padraikos

2012-01-21

“kokios šaltos, kokios sulysę jos rankos”

Galvojai jau seniai ką nors čia parašyti, bet vis greitėja kalendorių pėdelės, o sniegas užpusto jų pėdsakus, nebežinia, nei kas praėjo, nei kur, žinia tik kad. Tas salsvas nežinia ko ilgesys, kartais apsistoja ties vienu, ties kitu žmogumi, pripėduoja, patrypčioja, paskui mostelėjęs ranka eina toliau. Šitaip dilgčioja, degina lyg per žarijas bristum, žmonės, tik sapnuose bepasirodantys. Jei būtų koks būdas tiesiogiai perkelti sapnus čia - man nebereikėtų rašyti. Kas išmokys mane triukų - vaikščioti žarijomis? Moku tik pelenais, galiausiai viskas vis tiek į juos.

Labiausiai atmintis įsiliepsnoja, kai lieki vienas, įkalintas šešių sienų kube, išklijuotame praeities tapetais. Dienom naktim, nenutolstantis daugiau nei poros metrų nuo wor(l)d’o ekrano, įkalintas savy su savim. Baisiausia, kai prisiskaitęs analizuojamų eilėraščių staiga visas sulyriškėji, suskysti, tuoj tapsi vienom ašarom. Viena, susigūžusia į kamuoliuką, ašara. Nei atsakymų, nei ramybės, nei žmogaus, išsiskaidžiusi, šimtaveidė. Išsiskaldytum gabaliukais ir sūpuotum kiekvieną prieš užmiegant. Tebesi maža mergaitė moters kūne.


Nijolė Miliauskaitė

***

visos vaikystės baimės
visi siaubo sapnai
slogutis, vaiko vienatvė
kaltės jausmas

išbalęs veidas prietemoj
ir ilgesys (ko?)

kas išvaduos
išgelbės

nedrąsi mergytė
tebesislapsto
sielos užkaboriuos
varnalėšose, veidrodžiuos, vėjy
dagerotipuos

negaliu jos išvyti

kokios šaltos
kokios sulysę jos rankos
tavo delnuos, mylimas

bet ji nemoka nieko pasakyti

Rodyk draugams

  • Monthly

  • ką dar veikiu

  • Savi kiti

  • Meta

    • Subscribe to RSS feed
    • The latest comments to all posts in RSS
    • Subscribe to Atom feed
    • Powered by WordPress; state-of-the-art semantic personal publishing platform.
    • Firefox - Rediscover the web