BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas



padraikos

2011-08-08

išlydėgimtadienytuvės

Gimtadieniai paprastai būna tokie, kokie būna juos švenčiantys žmonės, todėl mylimiausios Vy. gimtadienis, savaime suprantama, turėjo būti mažų mažiausiai įdomus.

Vy. klajonių naktį pakeliui išbarstė pusę mano dovanotos lelijos žiedlapių, bet nieko, užtat, sakė, kad labai graži, ir kaip skaniai kvepia, galėtų būt tokie kvepalai. Dar Vy. dovanų gavo daug daug laikrodžių, galės vieną nusistatyt Vilniaus, kitą Londono, trečią kokio nors Abudabio laiku.

Viskas prasidėjo “Bixuose”, kur susėdusios penkios kiek pasiutusios, bet gražios ir nekvailos moterys šventė Vy. gimtadienį ir išlydėtuves. Juokėsi. Verkė. Dėmesio iš aplinkos netrūko. Diskusijos liejosi keliais frontais. Prisėdęs vyrukas, su kuriuo buvo labai įnirtingai ginčijamasi apie kapitalizmą, sistema ir valstybę, uždarinėjant barą sako padavėjai: “aš moku už viską”. Ir sumokėjo. Tuos kelis šimtus. Paskui pamojavo ranka “iki, damos” ir išėjo. Įdomu, kaip jis jausis ryte pasižiūrėjęs į piniginę, - diskutuojam su Vy. Aha, sakau, o aš tai jam daviau savo kontaktus. Pinigų neras, užtat ras kažkokios mergos kontaktus! Kuo man visa tai baigsis?! Prie vardo, tiesa, skliausteliuose prirašiau italų k., nes vyriškis sakėsi pradedąs megzti verslo ryšius su italais. Dar sakė, kad pusmetį gyveno Sardinijoj ir kalbino mus ten kartu su juo važiuoti, spalį. Nes ten, sakė, reikia nuvažiuoti dėl vieno restorano Cagliary ir suvalgyti ten arklienos steiką. O kai kas kai ką kitur kalbino atvažiuoti į Korėją. Reikia gyventi taip, kad būtų gėda papasakoti, bet malonu prisiminti, - tarė Ag. ir mes įnirtingai palinksėjome galvomis.

Paskui nulinksėjome į Gringo. Tai kaaai hipsterynas, aš visada labai varau ant tos vietos, ir kai pasakoju kažkurios dienos nuotykius, tada mes ėjom į Gringo, Ag. ir sako: na, jei jau Ramunė ėjo į Gringo, tai nebloga stadija buvo. Į Gringo galima eiti nebent pasiėmus alaus Poge, nes come on, kam mokėti septynis, jei visai šalia gali mokėti keturis. Bet visi aiškina, kad Gringo atseit chebra normalesnė. Kur jau ten. Hipsterynas, sakau! Man mielesni girti metalistai.

Kai užsidarė Gringo, tai jau nebedirbo niekas. Kažkaip netikėtai atėjo ketvirta ir prabilo paukšteliai čiulbuonėliai. O kai nebedirba niekas, tai, pasirodo, dar dirba Muzikos rūsys. O ten ant suolelio prie įėjimo nulūžęs miega apsauginis, o visi staliukai linksminasi kartu su barmenu, kuris įpyla Vy. gimtadienio proga nemokamai. Ir tada einama su barmenu Gintu (taip užrašyta ant jo marškinėlių) ložti stalo futbolo. O reikia mest du litus? - klausia kažkas. Ne ne, - sako Gintas, - pakratykit ir veiks. - Labai čia pas tave faina, Gintai, - sakau. Užsuksim dažniau. Tik Vy. va, išvažiuoja, bet mes tai ateisim, ateisim.

Tada mes su Vy. jau einam gaudyt pirmų troleibusų ir autobusų, nes labai miegelio norisi. (Ir kiek jau galima nakvoti pas teatriokus!) Bet pirmasis transportas sekmą dieną važiuoja tik nuo pusės septynių. Tai sėdim ant laiptų ties Operos stotele, ramstom galvą viena kitai ant peties, ir sakom, vajei vajei, tai dabar taip ilgai nesimatysim! -Bet rašysim viena kitai laiškus! -Rašysim! -Tuos tikrus, kur galima visko pridėt. -Aš tau atsiųsiu per gimtadienį laikrodį!

O dar yra toks mano megztinis keliaunykas, kurį sykį palikau pas O., vėliau ji man per gimtadienį jį atnešė, Vy. buvo šalta, aš jį jai paskolinau, o ji ėmė ir išėjo su juo. Gal, Vy., sakau, vežkis į Londoną ir paleisk jį keliauti toliau po platųjį pasaulį? Dar tik reiktų kokį barkodą uždėti, būtų kaip bookcrossingas, tik sweatercrossing. Stebėtum interneto pagalba, kur dabar jis? Juolab, kad pirkau, rodos, Humanoj, tai kiek megztinis keliaunykas dar matė prieš tai?..

Kai atvažiavo mano troleibusas, mes su Vy. vos spėjom dar sykelį apsikabint. Įlipau, mojuoju visaip Vy., atsimojuoju kaip galėdoma, o troleibusas uždaro duris ir stovi. Nevažiuoja. O Vy. kad lūžta, kad žvengia, bepigu jai tuščioj stotelėj, o aš stoviu ne tuščiam troleibuse ir kikenu kaip durnė (Čia jau ta stadija: tai ką, į darbą einat? Nu eikit eikit. O jums smagu darbe? Kai pasaulis bunda, o tu tai nemiegojai, o pavyzdžiui, važinėjaisi Maksimos vežimėliu nuo Tauro kalno.) Važiuodama namo išsitraukiu O. duotą Pavičių ir bandau skaityti.

Liūūūdna, kai žmonės išvažiuoja! Šiemet visų man svarbių žmonių gyvenimai pereina į naujus etapus. Durnas kiškis mat, laksto po metus. Nelabai protingi žvėrys. Turėjau porą. Vienas buvo vardu Silverstras, baltas, raudonom akim, didelis, tingus ir aiškiai manęs nekentė. O kiti metai gi bus maniškiai, drakono. Na tai jau galim tikėtis dūmų ir liepsnų.

O už penkių valandų keltis, baigti krautis šmutkes, visokius keistus dalykus, pvz., būgnelį ir venecijietiškas kaukes, suomiškus dainų žodžius ir rūbus, kurių nedėvėjau gal septynis metus, ir tada jau dingstu dviems savaitėms.

Salivili hipput tupput täppyt
äppyt tipput hilijalleen!

Rodyk draugams

2011-08-04

kostmosėliuose

Posted by proz in dnr

Ai, ką čia rašyt. Vasaros būna pilnos tokių istorijų, kad kai jas pasakoju Lau. traukiny į Kauną, matau iš jos akių, kad skamba baisokai. Esu parašius eilėraštį apie pusę penkių ryto Eišiškių plente. Bet gavosi kažkoks banalus, tai niekam neberodau. Tiesa, ten dar buvo žiema. Maskva Petuškai, blemba. Tik Petuškų kaip nėr, taip nėr. O yra užtat išvis nepasakotintinų istorijų dafiga. Net dvi brangiausios mano moterys Vy. ir Ol. jau sako tvardytis. Rudenėli rudenėli, kur gi tu? Kurgi tu, rudenie, lyg patrauklus blondinas sliūkinantis Vilniaus gatvėmis. Kursai ranka braukdamas sau per plaukus bronzuoja lapus, ridena po kojom kaštonus, alsuoja šiaure. Pasiilgau universiteto, kurį baigiau ir vėl įstojau, centrinių rūmų kiemelių. Neskanios kavos iš automato. Burokėlių sriubos morge. Stovinėjimo prie laktos pučiant karštą orą į pirštus, sustirus, kai nei miego, nei sniego, su Sta. ar Kot. kalbantis apie poeziją. Dievukų. LLS auditorijos. Auditorijų, kurios vis atsiranda ir atsiranda, nežinomos, neaišku iš kur, gal iš kokio Mickevičiaus laikų. Italų dėstytojo, kuris po bakalauro gynimų sakė jaučiąsis lyg dukras išleidžiantis už vyro. Net soliariuminių mergaičių špilkų kaukšėjimo koridoriuose.

O kol kas vasara. Kostmosėliai. Ta proga, jei viskas gerai, netrukus išvažiuoju dviems savaitėms karmos taškų rinkti. Savanoriauti. Itališkai su vaikučiais pačiauškėti. Galvas ežere paskaičiuot, kad nė viena nedingtų. Bus man už rehabą.

Kai aš visa paklaikus dar nuo vakar važiuoju pas gydytoją, sutinku Ai., o ana ir klausia, ko blogo neberašau. Ką nors bloga tai dar kartais parašau, milijonas pradžių, ir gal tik pora užbaigtų tekstų per šiuos du vasaros mėnesius. Kel. sakė: dėliokis knygą, jokių “Pogo”, jokių bernų (kokių dar bernų. Pavyzdžiui, vakar šamėce mane kabino mergina. Galiu dar palaikyti tavo ranką, ji labai šalta. Ir jos ranka, slankiojanti nebe tik mano riešu. O jos draugelis jai šnibžtelėjo tavo geras skonis. Nu ačiū, įdomu. Nelabai man ji patiko, bet įdomu įdomu.)

O mes su O. jau antrą dieną iš eilės pradedant Užupio kavine ir baigiant tuo pačiu šamėcu dainuojame Padmaskovnije večera. O aš ir nežinojau, kad O. dar ir dainuoja. Teatriokai nusprendė pasiimt ją repeticijoms. Kada nors gal net važiuosim gastrolių prie jūros.

-Kuo skundžiatės? -Niekuo (nemiga, nerimu, nervais ir šiaip sunkiu gyvenimu). Man reikia 048A

Tada einu į mistinę Sapiegos ligoninę, kur, maniau, tik miego sutrikimus gydo, ak, svajonių vieta. Bet, sako, labai brangu ir nieko labai ypatingo. Pasirašau šian, pasirašau ten. Pasirašau, kad aš, tokia ir tokia, nesu nėščia. Ir einu į rentgeną. Pakeliui namo man užplaukia hipochondrijos priepuolis ir grįžus pagūglinu plaučių vėžio ir visų kitų ligų, kurias gali parodyti plaučių nuotraukos, sindromus.

Viskas, kai pagalvoji, šiaip jau nėra blogai, sakau Ri., kai jis man ryte išverda labai skanios kavos. Rankytes kojytes turiu, net pirščiukai visi sveiki. Iš savo nemigos išspaudžiau ilgą tekstą šatėnams. Sakė, net dės į pirmą. Tiesa, kokius tris kartus perrašiau ir keturis ištaisiau. Tekstų rašymas kartais yra visiškas mazochizmas. O dar sutikau skvo. Viriau jai kavą. Dėl poros tokių dalykų galima vasarą visai ir užskaityti, net su savo nesibaigiančiais kostmosėliais.

Rodyk draugams

  • Monthly

  • ką dar veikiu

  • Savi kiti

  • Meta

    • Subscribe to RSS feed
    • The latest comments to all posts in RSS
    • Subscribe to Atom feed
    • Powered by WordPress; state-of-the-art semantic personal publishing platform.
    • Firefox - Rediscover the web