BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas



padraikos

2009-08-31

Protų kovų finalas ir kaip ten viskas buvo

Ne nu, imsiu ir parašysiu, o kas daugiau papasakos pernykščio sezono čempionei Viktorijai, kaip ten viskas buvo? Šįkart “no time for losers” mums skambėjo dar liūdniau, nei praeitą sykį… Net šampano nebegavom.

O prasidėjo kovos pakiliai, didesnė nei įprastai tyla skrodė salę ir tik vos krusteldavo įsitempę žaidėjų veidų raumenys. Kažkur prieky šmėkščiojo dažnas žurnalo “Žmonės” personažas, operos solistas žuvies pavarde ir, rodos, vienas rašytojas, pažįstamas iš “Tyto albos” spaudos konferencijų. Ką jie ten veikė? Pjarino(si)?

Pirmieji turai daržovių komandai sekėsi neblogai, nors aplink ir trainiojosi pirmaujančių “Lietaus žvaigždžių” kapitonas su kandžiom pastabėlėm. Bet jiems paskui liūdnai baigėsi, prisikalbėjo. O paskui visi labai plojo, kai “Ridikas” ir ta pati “Lietaus žvaiždė” pagerino savo antirekordus iš garsinio turo surinkę po du taškus. Prašovėm visas operas, Verdžius, delfinus, Mazuronį, kalbą (graikų! nu niekad nemaniau, kad ji taip skamba) ir dar kažką. Nusiritom į garbingą nepaskutinę vietą.  Dar vienas turas išlyginti tą trijų su pusę taškų skirtumą nepadėjo ir mes sudėjom ginklus, bet tada miela vedėja pasiūlė mūsų pramintą “Ridiko gelbėjimo planą” - t.y. žaidžiam visi toliau. Mes labai juokėmės, kiti labai pyko, taip ir laukėm nuo jų stalų mūsų pusėn atskriejančių cukrinių. Nors paskutiniai turai iš septintos vietos pakilti ir nepadėjo, bet štai nelaimėjo “Plėvelė” (nu kas čia per pavadinimas! Šiais ekologijos laikais… Gerai, mūsų gal irgi ne iš protingiausių, bet bent toks organinis, prie gamtos…), o vargšės Žvaigždės liko šešti. Sveikinimai Kysai ir Grycacujevams!

Ten pat sutikau išvakarėse iškeptus šviežius jaunuosius, pavaišinau cigarete, paklausiau, kaip ten kas. Jaunikis parodė man žiedą ir pasakė - bet koks tai yra gėris… -Įsivaizduoju, - atsakiau, nors iš tiesų, tai nė velnio aš neįsivaizduoju…

O dabar - labanakt, šviesus rugpjūti, kai lyg žvaigždės užgęsta paskutinės vasaros svajonės.

Rodyk draugams

2009-08-29

dienos atradimas

Posted by proz in dnr

Sugalvojau vieną priežastį, kodėl gerai, kad ateina ruduo! Bus galima vėl rašyti eilėraščius! Apie liūdnas liūtis, naktimis brazdančias peles, nejaukius vakarus, permirkstančius akių vokus, o paskui prie raudono it patys žinot tas klišes vyno taurės (taip, Mari, man irgi labai artima šita poza) virkauti, kaip nieks manęs nemyyyli. Laukiu nesulaukiu!

Rodyk draugams

2009-08-27

tai aišku, kad aš neturiu ką pasakyt

Posted by proz in dnr

Prabundu šįryt užtinusiais paakiais ir galvoju, ai, gal ir ne taip viskas blogai. Čia tik tas vynas, skatinantis dramatizmą, ir dar šis bei tas. Pavyzdžiui, keisti skambučiai pusę keturių ryto. Banalūs pasąmonės debesėliai, pakylantys sapnų pavidalais virš mano vienišos pagalvės. Franzai Ferdinandai ir Patrickai Wolfai, lydintys namo tamsiomis naktinio Vilniaus gatvėmis. Spusteliu pora kart mygtuką didžiausiam garsui ir galvoju, px, užpuls kas nors tai užpuls. Dar kartais paprašau kokios cigaretės iš metalistų, o kadangi aš šiandien juoda, su kerzais ir šimtamečiu auskaru palūpy, kaipgi jie man atsakys. Pakeliui namo iš to liūdesio ir principo surūkau bent tris cigaretes, išmetu tuščius pakelius ir prakeikiu žmoniją. Mizantropija apima vien užsukus į feisbuką. Ryt mjr, bet aš vis dar neapsisprendžiau, ar važiuosiu.

Paskaitau nepublikuojamus savo blogo juodraščius ir pagalvoju, blet, kaip čia taip parašyt, kad tie, kam reikia suprastų, o tie, kam nereikia, ne? Gal jau kraustytis kur nors anonimiškai?

Rodyk draugams

2009-08-21

iš Klaipėdos dienoraščio

09-08-12, važiuodama autobusu Klaipėda-Kretinga atradinėju dviratį:

Klaipėda atneša vis daugiau ir daugiau egzistencinių patirčių, kurias tiesiog sunku aprašyti. Tikiuosi, jog jos kur nors sėkmingai kaupiasi ir kada nors prasiverš tekstais ar gal net kuo nors daug svarbesniu, pavyzdžiui, gyvenimu? Kita vertus, juk būtent šios patirtys ir yra GYVENIMAS. Vidinis savęs ieškojimas, patyrimas ir atradimas. Juk tik tai svarbu, anot Millerio. Paradoksalu, kad būtent kelionės išmoko labiausiai priartėti prie savęs. Gal dėl to, jog jos nutolina niveliuojantį, triukšmingą rutinos foną. Čia viskas nauja, viskas kitaip, todėl ir mano pačios išgyvenimai ir reakcijos į šitus naujus dalykus labiau pastebimi. Čia mažiau nihilizmo, apatijos, daugiau nuostabos, netgi, kaip banaliai beskambėtų, daugiau vilčių ir tikėjimo. Čia net knygos kitaip skaitosi, jau nekalbant apie rašymą. Net sapnai čia kitokie.

Čia vaikštau painiais teatro užkulisių koridoriais, sveikinuosi su solistais, laukiu ir klausausi naujų gandų balerinų persirengimo kambaryje, tuščioje salėje stebiu repeticiją, pilnoje - gražiabalsio Pupšio peržiūrą, pakilus į dvidešimtą aukštą geriu kavą, žvelgdama, kaip marios susilieja su jūra, koks plonytis Smiltynės ruoželis, kaip nudžiūsta langą glostinėjantys lietaus lašai. Čia truputį liūdna išlipus iš traukinio, matant, kaip nuoširdžiai besišypsodami (Šypsena be jausmo - baisiausia žmogaus grimasa. N.Baturinas) kitų lekia pasitikti mylimi žmonės, o aš tik surūkau cigaretę (nuo kada, blemba, traukiniuose rūkyti “griežtai draudžiama”?! Juk rūkomieji sudarė pusę važiavimo traukiniais grožio!). Tačiau labai greitai būnant su žmonėmis man vėl pritrūksta vienatvės. Čia daug juoko, vaišingumo, paprasto gyvenimo džiaugsmo, daug gražių vaizdų ir dar daugiau ne tokių gražių nuotraukų (man visuomet noris tuos vaizdus išvogti. Facciamo le turiste). Žuvys ir Vėžiai, susėdę Vandenyno dugne ant akmenų. (Jei Žuvų moteris patiko per pirmąjį pasimatymą, kitą kartą galima ją pakviesti į kavinę, kur yra gero pyrago, arba į spiritizmo seansą. “Didžioji horoskopų knyga”). Taip vyniojasi pajūrio įspūdžių siūlas Klaipėdos gatvelėmis, bokštais, saulėlydžiais, traukinio bėgiais, apsiveja sesę, brangias E. ir D., kitus kelyje ar pakeliui sutiktus žmones, Mosėdžio akmenis ir atlaidų saldainius, kerta Skuodo jūrą, Kretingos žiemos sodą, paglosto vėžliukus, nelegaliai pafotkina, išsilieja gražiu, per automobilio langą pagautu, debesiu ir grįžta į Vilnių, į mane lietumi.

Rodyk draugams

2009-08-18

bandymai

Posted by proz in buitinis lyrizmas

Turiu tiek daug visko papasakoti, kad net labai tingiu. Jei reikia apčiuopiamos statistikos - buvau trijuose muziejuose, dviejuose spektakliuose, šešis kartus skrodžiau marias keltu, maršrutai išsivyniojo tarp Vilniaus, Klaipėdos, Kretingos, Mosėdžio ir Skuodo. Bet tikroji egzistencinė patirtis dažniausiai patiriama kur nors tarpinėse stotelėse - kokią akimirką iš penkių valandų traukinyje, matant lietingus peizažus keičiančias saulėtas lietuviškas pievas, gurkštelint kavos už 2 lt (saldainis included), tam pačiam vagone atsitiktinai snaudžiant poetui D. Prisėdus ant smėlio, žvelgiant į jūrą ir svarstant, kodėl mane čia visada apima toks liūdesys? Taip, galima įvirsti jūron, krykštaujant šokinėti per bangas, galima ištiesti kūną ant pakloto, mėgaujantis kaitriais saulutės spinduliais, - galima pasiversti jūrą vartotina pramoga. Bet jei teateini čia pabūti, nesvarbu su kuo, lieki vienas prieš stichiją. Gal savo laikinumo suvokimas yra šitas liūdesys? Taip ir noris kažką tarti šalia tyliai rymančioms E. ir D., ką nors iš pačios gilumos, kažką esminio, bet nerandu žodžių. Vėliau giedras dangus ir juokas, ir nebereikia nieko sakyti, tik džiaugtis, būti ir šypsotis.

“Vaizdai bei nuotaikos kalba įtaigiau ir protingiau negu žodžiai, tik reikia įdėmiai klausytis.”

R.Gavelis “Vilniaus pokeris”

Šiaip jau galėčiau čia neberašyti, o išvien cituoti ir cituoti šitą ir dar kelias knygas. Bet vis tiek - bandau pervirškinti, perverti JŲ žodžius per save ir išspjauti jums kokį gražų savo gyvenimo pasažą. Bandau ir bandau ir bandau.

Rodyk draugams

2009-08-04

gaveliškas Vilniaus kokteilis

Posted by proz in buitinis lyrizmas

Kur tas laikas dingsta? Kur prapuolė du vasaros mėnesiai ir keturios dienos? “Tutte quelle già passate / Sembra sempre l’altro ieri.” Tik pradedu kokį rimtą darbą dirbti (šiandien, pavyzdžiui, RAVĖJAU. Ne sąžinę, o iš tikro. Bandžiau prisiminti, kada paskutinį sykį esu tai dariusi. Greitai nusprendžiau, kad beviltiška), po pusvalandžio jaučiuosi kaip parą griovius kasusi. Galbūt todėl ir įsikalbėjau ligą (na, ir dar truputį po visokių netikėtų operacijų), bet well, kokia laimė - aš sveika! Tiesa, džiaugsmo užteko tik pusdieniui paskraidyti po Vilnių, dabar vėl šliaužioju. Tiksliau blūdiju. Iš vienos senamiesčio knaipės į kitą (Barų nuotaika dažnai byloja, kas juose kitados dėjosi, kartais net išduoda, kas dar tiktai bus.*), iš skverelio į parkelį, iš besišypsančių mergaičių kompanijos pas ilgaplaukius metalistus ar niūrius Suokalbio girtuoklius, nuo utenos pigiausiojo iki švyturio skaniojo, nuo mėtinio kento iki bet ko, kas rūkoma.  Ieškojau atsakymo naikindamas save. Kitokio kelio turbūt ir nėra.* Ne man darbus dirbti, geriau eisiu švenčių švęsti. Braidyti po rytinį miesto rūką. Vilnius - tai milžiniškas kokteilitis, suplaktas bepročių rūko dievų.*

O šiaip tai pagrindinis mano darbelis dabar - kalbėti su mirusiais. A.a. močiutė man kalba ir kalba, iš savo memuarų, pasakoja apie vaikystę smetoniniam Kaune, apie karą, kyšteli savo dėdės 1914-ų laišką iš fronto, kurio tas nespėjo išsiųsti - žuvo (Rašita gromata dienoje Žolinės antra diena kaip stovime ant linijos ugnies prusu žemėje…) Vėliau - apie sovietmetį, kaip statėsi šitą namą, kuriame aš dabar sėdžiu ir klabenu klavišais visa tai, ką ji man pasakoja iš dailiu raštu, o vėliau jau drebančia ranka užrašytų puslapių. Mes dar niekada nebuvom tokios artimos. A.a. senelis man retkarčiais padainuoja, kaip ir dera vargoninko broliui, iš per jo septyniasdešimtmetį įrašytų kasečių. Kelinti tai buvo metai? Kai viską įrašinėdavom į kasetes - traukėm daineles mamoms Motinos dienos proga tiesiai į šviečiančią magnetofono record lempelę, net laiškus su I. viena kitai garsiai įkalbėdavom.

Tai aš ir sakau, kur tas laikas prapuolė? Nėra praeities nei ateities, tėra vienas didelis VISA.*

*R.Gavelis “Vilniaus pokeris”

Rodyk draugams

  • Monthly

  • ką dar veikiu

  • Savi kiti

  • Meta

    • Subscribe to RSS feed
    • The latest comments to all posts in RSS
    • Subscribe to Atom feed
    • Powered by WordPress; state-of-the-art semantic personal publishing platform.
    • Firefox - Rediscover the web