BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas



padraikos

2009-01-28

Proto mūšiai


Dėkui visiems, kas linkėjo stiprybės. Mano močiutė dabar ilsisi, klauso radijo, skaito kultūrinę ir kitokią spaudą, sprendžia kryžiažodžius, o rytą po viso to baisaus streso netgi klausėsi Nacionalinio diktanto ir su manim tikslinosi, kaip rašosi “žąla”.

O dabar aš nekantrauju šį bei tą papasakoti (kol to dar neparodė per televizorių, haha:). Kai vieną poegzamininį antradienio vakarą keturiese patraukėme į buvusią seną gerą “Užuovėją” išlenkti po bokalą kitą alaus ir mūsų paklausė: “žaisit?”, buvome nusiteikę gana skeptiškai, kritikavome pasikeitusį interjerą, padvigubėjusias kainas ir nesupratom, ką mes čia turėtume žaisti. Bet sutikom. Iš pradžių sekėsi visai puikiai, nors tokie kvaili klausimai, kaip “kuris svajonių jaunikis vedė 2007-ais?” šiek tiek nervino, o tema “ekonomika”, kuri reikalavo specifinių žinių, (pvz.: kas yra monopsonija?) visai išmušė iš vėžių. Kažkas iš mūsų užsiminė apie istorijos temą, kuri dviem archeologiją baigusiems ir dviem, sakykime, šiaip besidomintiems žmonėms būtų buvusi itin paranki, ir vedėja pažadėjo ją kitą savaitę. Deja, kitą savaitę kai kas iš mūsų ruošėsi egzaminams, kai kas per naktį rašė referatą, tad istorinius klausimus teko gvildenti kitoms komandoms.

Ir štai eilinį antradienį tie patys keturi IX-ojo sezono “Protmušio” čempiono Ridiko atstovai netikėtai vėl buvo mieste, neturėjo, ką veikti ir pasuko į “Proto mūšį”. Jį dargi šįsyk pasirodė filmuosianti laida “Labas rytas” (savotiška taip geriančius žmones ryte rodyt.. pastebėjo kolega). Nežinau, ar penktadienį apsimoka keltis 6 valandom anksčiau, negu man įprasta, dėl to, kad pamatyčiau, pavyzdžiui, kaip kameros prožektorius kaip tik spigina į mūsų lapelį, kai Ramunė spakaina vietoj “Lajus” rašo “Lavrentijus”. Buvo toks lengvas klausimas, kurio atsakymas - Edipas. Sakė, pridės po vieną balą, kas parašys dar ir jo tėvų vardus. Ok, Jokastę prisiminiau, o kodėl Lajų sumaišiau su metraštininku Lavrentijum, tai aš tikrai nežinau. (Gi sakiau, kad prastai man su tikriniais daiktavardžiais! Taip, man gėda!).

Ridikas nebūtų Ridikas, jeigu proto mūšiuose, kokie jie ten bebūtų, jam nesisektų. Rodos, po dviejų etapų, iš 12 komandų buvome antri. Tačiau temose “kriminalai ir katastrofos” bei “geografija” mums taip labai nebesisekė. Ok ok, Titaniką ir Černobylį puikiausiai žinom visi, bet kas iš jūsų prisimena Lenono žudiko vardą ir pavardę?.. O dar tas klausimas su Kinija, iš vieno taško pavirtęs galimais 14. Išvardinkite visas valstybes, su kuriomis Kinija turi sienas (be jūrinių). Mes tiek daug neišvardinom.

Ai, dar smagus klausimas buvo iš “nūdienos aktualijų”: kada vyks Davoso ekonomikos forumas? Kai kolega pajuokavo - už dviejų savaičių (nes who the hell could know?!), “Labo ryto” operatorius mestelėjo - jūs rimtai atsakinėkit!

Per ilgąją pertrauką tas pats kolega pastebėjo, kaip gražu, kai lauke rūkydami žmonės intelektualiai diskutuoja geografinėmis temomis, svarsto ar Laosas visgi ribojasi su Kinija, ar ne. Sekančiuose etapuose vėl atsigriebėme - mūsų berniokai išmanė sportą, o paskutiniame etape Ridikas išvis sublizgėjo iš dešimties galimų gavęs dešimt taškų, kai kiti dalinosi šešetus ir panašiai. Ogi todėl, kad mes skaitantys žmonės! Tad temoje “literatūra” nebuvo nė vieno nežinomo klausimo. Tačiau negalvokite, kad panelė filologijos studentė čia įdėjo didelį nuopelną. Težinojau, kad Oskaras Wilde'as palaidotas Paryžiuje, o kitus klausimus kaip riešutus viens du išgliaudydavo kolegos. Tarkim, mano brangusis atsakė, kad tai Eriko Artūro Blero pseudonimas George Orwell. 

Ir štai paskelbus galutinius rezultatus, paaiškėjo, kad Ridikas užėmė garbingą antrąją vietą! Jau vien tai, kad mes tebuvome keturiese, o nugalėtojai - visi septyni, morališkai glostė širdį. Ir nors pralaimėjome tik vienu taškeliu, per daug nenusiminėme, nes prizas - kuponas kokiai tais firmai, kur daro afro kasytes ir neo/bio tatuiruotes labai neviliojo.

Šito kabako aš čia nereklamuosiu, nes jau ir taip vakar vos tilpo visi norintys, o kai parodys per televizorių, tai išvis netilps.
C'est la vie.

Rodyk draugams

2009-01-23

-

Posted by proz in dnr
Kai eini į parduotuvę, prie kurios prieš savaitę užpuolė tavo tėtį, pirkti mineralinio močiutei, kuriai šiandien kvietėm greitąją, tai norisi paklausti, kada po velnių visa tai baigsis. Kada vėl viskas bus [salyginai] gerai ir nebekankins nerimas. Ir dar eilinį sykį įsisąmonini, kad svarbiausia - artimiausi žmonės. O visa kita - tūsai, draugeliai, metus laukta pirma penkto sezono Lost serija ar paskutinė Nikitos, seniai norėtos perskaityti knygos, sesijos pabaiga, dešimtukai - visa tai tik smulkmenos užsimiršti, negalvoti apie siaubą ir beprasmybę, kurios pilnas mūsų pasaulis, ir apie tai, kaip visi greituoju ekspresu lekiam mirties link.

Rodyk draugams

2009-01-12

kodėl aš šiandien neturiu motyvacijos mokytis

Posted by proz in sesijos dziugesiai
Egzamino išvakarės. Sėdžiu ir refreshinu blogus, twitterį bei kas dešimt minučių pasitikrinu emailą.
Tai, ką ryt rašysim, tesudaro 25 proc. bendro egzamino balo. Teorinė dalis tik pridės arba atims balą iš to tesudarančio 25 procentus. Be to, kadangi nepraleidau nė vieno seminaro anei paskaitos, atsižvelgdama į ankstesnę praktiką ir dėstytojo užuominas nuo egzamino tikiuosi būti atleista. O dar dėstytojas žadėjo atsiųsti skaidres, tad aš sėdėdavau sau spakaina per paskaitas ir nesikonspektuodavau. Bet tų skaidrių jis neatsiuntė! Tai man dabar atsakymų į tuos devyniolika plačių teorinių klausimų tipo vadovėly ieškot, ane?
Kažkaip tingiu.

Rodyk draugams

2009-01-11

tai ką aš ten žadėjau vakar papasakoti

Posted by proz in sesijos dziugesiai
O dabar truputį atsipūskim. Žinote tą
jausmą, kai ką nors labai rimtai dirbi, nemiegi, nervuojies,
pervargsti, padaugini kavos, o galiausiai visa tai baigias? Neblogas,
ką? Na ir kas, kad sesijos gabaliukas dar liko, aš vis tiek užvakar
gėriau šampaną.

Kai dėstytojas vietoj žadėto latviško teksto per egzaminą pakiša
prūsišką ir dar gotikiniu šriftu, tai belieka džiaugtis, kad išsidūrė
visa grupė. Vis linksmiau. Ypač dėl to, kad man po vėluojančių naktinių
kursinėjimų ir to teatro egzamino išvakarėse jau sukos galva, o
pasižiūrėjus į veidrodį svarstydavau: blogiau aš atrodau ar visgi
jaučiuosi? Ir pirmą sykį ėjau į egzaminą nemokėdama kokio ketvirtadalio
bilietų visai, o dar ketvirtadalio beveik. Kaip beprasmiška man
beatrodytų kalti sėlių, jotvingių ir kitų išnykusių kalbų ypatybes, vis
tiek  būčiau išmokus, kurie ten iš jų išsaugojo tautosilabinį n ir
kokias jie turi galūnes vardažodžio daugiskaitos kilmininke. Bet
man truputį pritrūko sveikatos ir laiko.
 
Užtat teorinį klausimą gavau tokį, kokį ir norėjau, beletristinį. Visokių pamąstymų daug prirašiau. Dar
žinojau, kad mokslininkai ten dėl tos teritorijos ginčijasi, tik pačios
teritorijos nelabai žinojau. Bet parašiau Pabaltijys, Padnestrė ir
Volgos-Oskos žemupis, ir manasis sakė, kad panaudojus tokius gudrius
žodžius jau turėčiau savimi didžiuotis. Aš ir didžiuojuosi, nors ir
paaiškėjo, kad Oska iš tiesų yra Oka, o žemupis - aukštupis. Bet mes gi
tik filologai, ne geografai. Kažkaip sunkiai man sekasi su tais
tikriniais daiktavardžiais. Praeitam egzamine parašiau Bilinskis,
vietoj Bilevičiaus.

Buvęs nebuvęs tas egzaminas, užtai aš paskui buvau koncerte, į kurį,
jei atvirai, ėjau labiau iš solidarumo. Nes ta dainuojamoji poezija,
dvasingų mergaičių ir lyriškų berniukų publika, arbatos, žemuogės,
cinamonai, tai žinot. Man jau geriau kava ir cigaretės. Bet kai Eglė
užgrojo pirmuosius akordus, tai net šiurpuliukai nubėgo kūnu. O ji dar
netgi padainavo itališkai ir tą dainą dedikavo savo kolegėms. Graži
kalba, graži, žinau, kažkas net sušuko: Bravo! (ei ei,
derinkit galūnes. Man vis taip keista, kai per koncertus ir teatruose
visi kartoja “bravo”. Čia tas pats, kas šūkauti “šaunuolis”. Šaunuolis,
kokie jūs visi šaunuolis:)

Ir aš kažkaip jau taip ant visai suvokiau, kad blemba, kaip gerai, kad
mokausi su žmonėm, su kuriais mokausi. Be abejo, koks bebūtų
kolektyvas, vis tiek būtų to bendravimo, mažesnio didesnio. Bet kai
taip su mielu noru gali leisti ir laisvalaikį su tuo kolektyvu, tai
kažkaip smagu. Ypač dėl kai kurių, kurios pačios žino. ;)*

O dar visam kambary dabar kvepia Ros. dovanota arbata (persigėrus kavos labai pravers), o šeštadienį slidinėjom Vilniaus šaligatviais (gerai, kad šį kartą tie šaligatviai buvo)
su Jol., kuri man tiesiog gyva vasaros personifikacija. Ir gavau atviruką iš
geriausios vaikystės draugės. Oh, I'm so popular. E un po'
sentimentale.

Bet kai šeštadienį dar nežinau už ką buvau apdovanota raudonomis rožėmis prie bučinių ir vyno, tai visai galima susilydyt. Miau.

Tiesą sakant, kol galų gale pabaigiau šitą įrašą priartėjo kitas egzaminas. Paskutinis. Tadadada.

Bet mokytis aš, savaime suprantama, tingiu…Ladedah, ladedah.

Rodyk draugams

2009-01-10

mitai apie mitus

Posted by proz in la vita

Muahaha, mirsiu iš juoko, jei ir jums nepapasakosiu.

Žodžiu, one.lt filologų forume, kurį kartais paskaitinėju pasilinksminimo vardan, iškėlė kokiatais mergaitė temą “Mitologija!!!gelbekit”. Kadangi aš šitą dalyką atlankiau kaip laisvąjį, tai, nagi nagi, galvoju, kas čia bus. O mergaitė ir teiraujas, gal kas studijavo, gal turi referatą kokį atsiskaitymui užsilikusį ar bent naudingos informacijos. Kita mergina jai ir atrašo - Kuną pasiskaityk.  Ana susirūpina, kurgi tokį galima rast. Įsijungia dar viena, sako, kad gal bibliotekoj ar kokiuose knygynuose. Pirmoji padėkoja. Visos lieka patenkintos.

O aš tik susimąstau, kažin, prie ko čia tas Kunas su savo atpasakotais graikų mitais, kai mes skaitėm visokius Levi-Straussus ir kitus antropologus, filosofus, etc. Na, bet tegu remiasi, tegu rašo, o svarbiausia, kad pasidalino  filologės naudinga informacija, patarimais. Nors kitą sykį siūlyčiau apsilankyti bent vienoje laisvojo dalyko paskaitoje. Na, žinot, kad bent apie ką mokaisi galėtum papasakoti.

O kaip ten viskas buvo šią savaitę, parašysiu rytoj.

Rodyk draugams

2009-01-04

kukli krūvelė literatūros rytdienos egzaminui

Posted by proz in sesijos dziugesiai

Rodyk draugams

2009-01-02

kaip aš (ne)rašiau kursinį darbą

Posted by proz in sesijos dziugesiai

Rašydama savo Pirmąjį Kursinį Darbą supratau, kad:

* bet kokia tema yra įdomesnė ir lengvesnė nei pasirinktoji;
* bet kurios studijos yra įdomesnės ir lengvesnės nei pasirinktosios;
* kur kas maloniau skaityti ir rašyti viską, kas nesusiję su tavo darbu;
* kur kas maloniau daryti bet ką, tik ne skaityti ir rašyti;
* tvarkingai susidėlioti ant stalo turimą medžiagą ir išgerti tris puodelius kavos rašymui nepadeda;
* medžiagą išsidėlioti chaotiškai ir nebegerti kavos irgi nepadeda;
* “Kartais rašymo negalė yra visiškai normalus dalykas” - sako danų mokslinio darbo rašymo specialistai;
* konstatavus sau rašymo negalę geriausia yra pailsėti;
* žinoma, jei nepasilieki darbo rašymo paskutinėms dienoms;
* pasilikti darbo rašymą paskutinėms dviems dienoms nėra tokia jau gera mintis;
* mintis “geriau jau pratęsiu rytoj” vakar atrodė geresnė, nei šiandien;
* “Rašydamas jaučiuosi toks vienišas” - viena iš rašymo negalės priežasčių;
* ryte vijus visus šalin, vakare labai norisi, kad kas nors pradėtų piktybiškai trukdyti skypu ar kitais komunikacijos kanalais;
* “Padarysiu dar vieną pertraukėlę” - irgi įtraukta į galimų rašymo negalės priežasčių sąrašą;
* tas sąrašas man kažkodėl atrodo labai pažįstamas;

Išvados: kiek daug galima sužinoti (ne)rašant kursinį darbą!

Rodyk draugams

  • Monthly

  • ką dar veikiu

  • Savi kiti

  • Meta

    • Subscribe to RSS feed
    • The latest comments to all posts in RSS
    • Subscribe to Atom feed
    • Powered by WordPress; state-of-the-art semantic personal publishing platform.
    • Firefox - Rediscover the web