BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas



padraikos

2011-12-01

aš dar rašysiu*

Posted by proz in dnr, užtemimai

*nors pirštai atgrubo, rašysiu net rankelių neturėdama ir šitas blog’as vėl taps paskaitomu, o ne pustuščiu juodraščiu (nuo žodžio “juoda)”

“Man atrodo tu neturi jausmų išvis, tu tik juos imituoji, ieškai kažkokių impulsų ir saugumo ir tiek.”

“Man atrodo, tu nieko daugiau neveiki, tik pariniesi.”

“Tokia graži mergaitė, o tokia liūdna.”

Kiek daug tie žmonės (šiuo konkrečiu atveju - vyrai, nors tai nesvarbu) kartais prikalba. Paskui atsiprašo. Už vienus žodžius atleidi, už kitus ištrini visus to žmogaus kontaktus.

Iš tiesų be parinimosi aš dar labai daug veikiu. Naktimis analizuoju analepses naratologijos seminarui, paskui apsvaigus nuo nemigos rašau kontrolinį ir kalbu auditorijai. Kartais tenka kalbėti auditorijai ką tik sulaukus telefono skambučio. Tokio, po kurio dreba rankos, virpa visas kūna ir krečia šaltis. Kadais apie tai rašiau. Žmonės apie daug ką prirašo. Tik baisu, kai tekstai pradeda pildytis.

Be parinimosi, mielas D., aš dar labai daug ką veikiu. Ieškau kuo įdomesnių metodų, kaip išmokyti savo šaunuolius vaikus italų. Z., kuri ateina pas mane mokytis ir vis prašo, kad palydėčiau ją pro “tą savo gražųjį šuniuką”, kuris vaidina sargą ir ant nepažįstamų piktai piktai loja ir taip šokinėja, kad, rodos, tuoj peršoks voljero tvorą, mieloji Z. turbūt net nenutuokia, kad ji savo optimizmu ir juoku man padeda labiau, nei aš jai savo netobulomis italų kalbos žiniomis. Kartais parašau vadinamai kultūrinei spaudai. Kartais parašau kokį eilėraštį. Užsirašiau pas senąją psichologę. Bandau įkalbėti vieną artimą žmogų nueiti pas psichologą. Kartais, kai dar sugebu, pati tą žmogų išklausau.

Dažnai labai norėčiau tiesiog gulėti lovoje ir nieko neveikti, na, gal žiūrėti filmus ir skaityti knygas - gyventi svetimus gyvenimus ir pamiršti apie savąjį. Bet prisiverčiu išsiversti iš lovos. Kava užsigeriu saują tabletėlių. Geltonų, rausvų, juodų, baltų, baltų, baltų. Ir apsimetu, kad gyvenu. Just get rid of the goddamned day. (”A Single Man“) Jau gal mėnuo, kaip atrodo, kad velnias tupi man ant krūtinės. Kartais jis nulipa, leidžia pailsėti, tada įsitaiso dar patogiau.

Kartais pasibraukiu akių vokus juodu pieštuku ir keliauju į pragarą, kur jau dega Vėlinių žvakelės ir barmenai iš anapus
baro pilsto pigų alų. Kartais svarstau, kelintame mes pragaro rate? O sninga ir pragare. Kai pasninga, būna slidu ir lengva paslysti. Lengvai ir saldžiai. Tik paskui pamatai, kad nuo smakro varva kraujas, kūne pradeda ryškėti mėlynes ir viską labai labai skauda (čia metaforos, tik metaforos). Kartais vis dar būna sunku kvėpuoti.

Vilnius pažymėtas. Amžiams. Bet nėra čia ko dramatizuoti. Pažymėtas kiekvienas miestas, kuriame būname. Tik labai daug čia tų žymių. Kiekviename gatvių kampe persikloję šitiek sluoksnių, kad man jau truputėlį per daug. Atrodo matau ir girdžiu visų ten man nutikusių įvykių ir ten buvusių žmonių šurmulį. Visko vienu metu. Gal emigruoti? Tai o ką tu ten dirbtum toj Italijoj? Nežinau. Nerūpi. Man paprasčiausiai reikia naujos erdvės, čia nebetelpu. Vilnius - tai palimpsestas, pergamentas, ant kurio vis rašoma rašoma, nutrinama, vėl rašoma. Labai nusidėvėjęs palimpsestas.

“Rašymas yra poetinis melas.” (Tūtlytė, iš paskaitos.) Žinau, kad  šita mintis tau patiktų, D. Menas melas, nelabai ir skiriasi, - vis sakydavai. Gal ir gerai, kad tau neįdomūs mano tekstai, neskaitysi ir šito.

O dėl jausmų. Ak, brangusis neįvardintas pirmos frazės autoriau, kaip aš norėčiau nieko nejausti. Kaip norėčiau bent nejausti tiek. Kaip gera kartais būna po tam tikro kiekio alkoholio ar trankviliantų iš tiesų nejausti nieko in a litterary way.

Kažkada daug kartų tau kartodavau, jog tiesiog norėčiau, kad būtum laimingas. Šiuo metu man visai vienodai, kaip tau toliau seksis.

Rašiau rašiau, ir net nepastebėjau, kaip baigėsi ruduo, kaip baigėsi niūrusis lapkritis, ir prasidėjo žiema. Gruodį turi būti geriau.

Patiko (2)

Rodyk draugams



komentarai (11) to ' aš dar rašysiu* '

Subscribe to comments with RSS or TrackBack to ' aš dar rašysiu* '.

  1.    Ž.M said,

    on Gruodis 1st, 2011 at 04:36

    kolegė, matos :).

  2.    O said,

    on Gruodis 1st, 2011 at 15:08

    Just get rid og the goddamned day, or it gets rid of you.

  3.    O said,

    on Gruodis 1st, 2011 at 15:24

    O kas man sakė, kas man sakė rugpjūtį gal: “ateis ruduo, viskas bus daug geriau?” :D gal tiesiog reikia nustoti laukti, kol bus geriau?

  4.    st_ said,

    on Gruodis 1st, 2011 at 18:03

    O man tai nauji metų laikai dažniausiai išties atneša kažką geresnio. Nors jiem įsibėgėjus vėl viskas pradeda blogėt, tenka ir vėl laukti kovo/birželio/rugsėjo/gruodžio, kuris nuspaus “reset” mygtuką. Tad aš irgi tikiu, kad gruodį (bet ne visą žiemą) turėtų būti geriau.

    O šiaip surankioti save po kruopelę iš praeities (nublukinti prisiminimus), ateities (ignoruoti laukimą, viltis), ir įsisprausti griežtai dabartyje - sunkokas reikalas.

  5.    O said,

    on Gruodis 2nd, 2011 at 18:43

    st, nusikeikčiau. bet. pavargau. visai paprasta aiškint, kaip geriau, ar kaip nelabai. apgailėstaudami dėl praeities arba bijodami (arba laukdami kaip atpirkimo ir neabejotinos, nesikeikiant, laimės, šaltinio) ateities mes prarandame “čia” ir “dabar”.

  6.    proz said,

    on Gruodis 2nd, 2011 at 20:03

    ai, nu. gal kartais taip lengviau. va, tipo susigalvoji “gruodis” - bus geriau. kiekvienas kapstos kaip kas išmano šitoj nuostabioj pelkėj, O. :*

  7.    st_ said,

    on Gruodis 2nd, 2011 at 23:16

    Nenorėjau nei suerzint, nei kokios konfrontacijos pradėt. Tikrai neaiškinu, kad žinau receptą, kaip “visiems būtų geriau”, tiesiog pasisakiau kaip yra konkrečiai man. Kaip atstovas tokių, kuriuos kažkiek veikia ta “naujai atverčiamo lapo” saviįtaiga; kurie nepaisant racionaliai suvokiamo savo požiūrio bergždumo, vis tiek dažnai nenori į “čia” ir tuo labiau į “dabar”; kurie nuoširdžiai bando suprasti ir mąstančius kitaip, bei su jais sugyventi (ir tikrai ne mėginti “atversti”); kurie visgi tikisi pakantumo ir iš tų kitaip (visai įmanoma, kad pažangiau, teisingiau, konstruktyviau) mąstančių.

  8.    O said,

    on Gruodis 3rd, 2011 at 00:08

    st, aš išvis nebemąstau.

  9.    proz said,

    on Gruodis 3rd, 2011 at 00:51

    mes imsim ir išvažiuosiml, O., kur nors. kad ir trumpam. ten bus šilta ir kartu apie nieką nemąstysim.

  10.    rut said,

    on Gruodis 3rd, 2011 at 20:33

    man baisu, kad gruodį gali nesnigti (vienas žmogus man sakė, kad taip sinoptikai pranašauja). viena vertus, kol nesninga, tai atrodo, kad dar ruduo ir visi nebaigti darbai (turiu omeny studijas), kuriuos reikia pabaigti iki kalėdų, kaip nors bus įveikti, nes “dar daug laiko”. kita vertus, sniegas kažkokį švarumą įneša į išorinį bei vidinį peizažą,tad lyg ir ramiau tampa.:)

  11.    proz said,

    on Gruodis 5th, 2011 at 01:04

    Rūta, man visai taip pat. su nebaigtais darbais ir sniegu.

Leave a reply

  • Monthly

  • ką dar veikiu

  • Savi kiti

  • Meta

    • Subscribe to RSS feed
    • The latest comments to all posts in RSS
    • Subscribe to Atom feed
    • Powered by WordPress; state-of-the-art semantic personal publishing platform.
    • Firefox - Rediscover the web